PRISIMINIMAI - TAI KAS MES ESAME

Galbūt jūs nusiteikę skeptiškai - suprantu. Leiskite paaiškinti, ką turiu mintyje.

​

Pirmiausia, aš neturiu mintyje jūsų gebėjimų prisiminti, sąmoningai prisiminti išmoktų faktų ar įvykių,

kurie jums nutiko. Aš taip pat neturiu mintyje viso žmogaus atminties vystymosi proceso, tokio kaip važiuoti

dviračiu, vaikščioti arba žaisti. Toks atminties vystymosi procesas retai kada degraduoja ar sukuria klaidas.

​

Aš čia kalbu apie tai, ką pavadinau šaltinio prisiminimai, sukurti iš jūsų gyvenimo patyrimo, sukurti jūsų vaizduotės

ir netgi pasąmoninių patyrimų ir paveldėtų įspūdžių iš protėvių, kuriuos jūs paveldėjote.

​

Šaltinio prisiminimai yra visai kas kita. Jie yra lęšiai, per kuriuos jūs matote save, ir viskas, kas yra pasaulyje.

Visa, kas jums atsitinka, pereina per jūsų gyvenimo šaltinio prisiminimus, per paveldėtus prisiminimus,

nustatant jūsų mintis, jausmus, įsitikinimus, veiksmus ir netgi hormonus bei kūno fiziologiją. Deja, jie taip pat yra

linkę klysti.

​

Vis dėlto vystymosi prisiminimai ir šaltinio prisiminimai turi vieną bendrą dalyką: kiekvienas naujas prisiminimas yra sukuriamas, atsižvelgiant į ankstesnius prisiminimus. Kada kūdikis mokosi vaikščioti, argi jis iš karto atsistoja ir eina? Ne, jis bando ir krenta apie 5000 kartų! Kiekvienas iš šių nukritimų sukuria eilę prisiminimų, kurie galiausiai veda į gebėjimą vaikščioti, - balanso jausmas, naudojant kojų raumenis ir t.t. Kiekvienas naujas prisiminimas sukuriamas, remiantis prieš tai buvusiais prisiminimais, kol pagaliau vaikas sukaupia visus prisiminimus, reikalingus sėkmingai atsistoti ir eiti. Gebėjimas vaikščioti reikalauja visos sekos atsistojimo-ir-ėjimo prisiminimų, kurių gali būti šimtai ar netgi tūkstančiai. Jeigu nors vienas grandinės prisiminimas buvo ištrintas, praleistas ar neteisingai pakeistas, kūdikis niekada neišmoks vaikščioti.

​

Neuromokslininkas profesorius Antonio Damasio parodė, kad visų minčių, įsitikinimų, jausmų ir veiksmų šaltinis yra vaizdinys. Šie vaizdiniai yra būtent tai, apie ką aš kalbu, vartodamas terminą “šaltinio prisiminimai”, ir nuo dabar, naudosiu tiesiog žodį “prisiminimai”. Šie vaizdiniai arba prisiminimai kyla iš:

​

• Mūsų gyvenimo įvykių, įskaitant tiek tuos, kuriuos prisimename (pavyzdžiui, mokyklos šokių vakaras, mūsų naujo darbo pirma diena arba ką mes valgėme vakar per pietus.) ir tuos, kurių sąmoningai neprisimename (gimimo akimirka, arba kaip mūsų tėvai kalbėjo su mumis, kada mes buvome kūdikiai)

• Mūsų vaizduotės, pavyzdžiui, kada mes svajojame apie artėjančias atostogas arba pergyvename, kad koks nors artimas žmogus papuls į avariją.

• Praeities kartų - tokių kaip tėvų ar senelių patirtos dvasinės traumos arba jų tėvų ir senelių traumos - kokie mes patekome į įsčias.

​

Kiekvienas paminėtų punktų mus formuoja ir turi mums didelės įtakos, naujausi tyrimai tai atskleidžia vis daugiau ir daugiau. Mes gimėme šiame pasaulyje su paveldėtų prisiminimų rinkiniu. Nuo tos akimirkos, kada gimėme, mes viską interpretuojame per šių prisiminimų prizmę, kurdami naujus prisiminimus esamų prisiminimų pagrindu tam, kad išvystytuome strategijas, kaip išlikti saugiems.

​

Kurdami savo prisiminimus, mes kuriame savo gyvenimą arba, kai kuriais atvejais, savo mirtį.

​

​

Išversta iš Alex Loyd'o knygos "Atminties Kodas", knygos leidimo metai 2019