Prisiminimams, kuriuos patyrėme ankstyvoje jaunystėje, yra teikiama pirmumo teisė nei prisiminimams,

patirtiems vėlesniame amžiuje (net jeigu mes to sąmoningai neprisimename), kadangi šie vaikystės prisiminimai

paprastai yra lydimi išsiskiriant daugiau adrenalino ir mažai racionalaus mąstymo.

 

Tarp 6-12 metų vaikai yra delta-teta smegenų bangos būsenoje, o tai reiškia, kad didžioji dalis mūsų

patyrimų akimirksniu tampa šaltinio prisiminimais, nesvarbu - ar tas patyrimas interpretuojamas teisingai ar ne.

​

Jūs turbūt jau įsivaizduojate kiek daug klaidų užprogramuota mumyse mūsų ankstyvos jaunystės metu ir kaip

dažnai, būdami vaikais, patiriame traumuojančius įvykius, nors suaugusiam, tie įvykiai neturėtų jokio

efekto. Aš tokius prisiminimus vadinu “čiulpinuko prisiminimais”.

 

Štai kodėl tai yra svarbu: mūsų baimės prisiminimo stiprumas priklauso nuo to, koks adrenalino kiekis buvo

išskirtas per tą įvykį. Net jeigu mes manome, kad mes neturėjome didelių traumų, iš tikrųjų, kiekvienas turi visą

puokštę šių delta-teta prisiminimų, kurie veikia kaip traumos dėl išskirto adrenalino kiekio. Šie prisiminimai taip pat turi būti išgydyti naudojant, Prisiminimų Gydymo Metodą.

​

Kadangi vaikai dar neturi gebėjimo racionaliai mąstyti, jie puikiai išreiškia savo jausmus: “Jaučiu, kad aš tuoj mirsiu!” Būdami suaugę, jeigu mes bijome ir nežinome kodėl, tai gali būti vienas iš tų delta-teta prisiminimų. Tačiau mes apsvarstome ir susiejame baimę su išorinėmis aplinkybėmis. Tai yra tragedija, kadangi, jeigu tik mes galėtume būti nuoširdūs, galėtume išgydyti šaltinį: “Taip, jaučiu, kad šios transporto spūstys mane nužudys, taigi suraskime ir išgydykime prisiminimo šaltinį pačioje šaknyje.”