Papildomai prie pastovaus cheminio perdozavimo, kuriuos gauname pastoviai darydami kažką laikinai malonaus, bet neteisingo, Išorės Dėsnių pasirinikimas tai pat turi įtakos prarandant priėjimą prie tų smegenų dalių, kurios žino, kas mums yra geriausia.
Pirmiausia, kada mes pasirenkame baime paremtus Išorės Dėsnius iš esmės mes pastatome save į pastovią išlikimo būseną. Mūsų smegenys žino, kad mūsų pasąmonė yra daug geriau aprūpinta apsaugoti mus nei mūsų sąmonės valia. Greičio skirtumas tarp mūsų pasąmonės ir sąmonės yra maždaug kaip šiuolaikinio superkompiuterio ir pirmos laidos kompiuterio iš 1950 metų.
Kitaip tariant, stengtis išlikti mūsų sąmonės valios pastangomis yra savižudybė. Tokiu būdu mes save žalojame ir netgi žudome. Neperdedant, jūs praktiškai neturite laiko išvengti bet kurios automobilio avarijos, jeigu esate apriboti savo sąmonės minčių reakcijos greičio. Laimei, šiose situacijoje jūsų pasąmonė priverstinai perima kontrolę, apeidama jūsų sąmonę, ir nuspaudžia stabdžių pedalą su jūsų pėda už jus, jums net nespėjus apie tai pagalvoti.
ŠOKO BŪSENA
Mūsų prigimtis neleidžia šių klausimų spręsti sąmoningai. Tai nuostabu avarijos atveju - tai išgelbėja jūsų gyvybę. Bet kada viskas jūsų gyvenime yra paremta baime, pasąmonė tampa mūsų geriausiu vairuotoju. Taigi, pasirinkdami Išorės Dėsnius, mūsų pasąmonė remiasi išlikimo instinktu ir valdo baime paremtas mintis, jausmus, elgesį, ir smegenų chemiją. Mes prarandame lengvą priėjimą prie mūsų sąžinės ir didele dalimi prie sąmonės. Kitaip tariant, jūsų pasąmonė, “Pasitrauk iš vairuotojo kėdės ir sėsk šalia; vairuoju aš.”
Geriausias palyginimas, kokį galiu sugalvoti, yra šoko būsena. Tarkime, kad Linda pateko į avariją. Jos galva nubrozdinta, ir jos rankos subraižytos. Visa kita nesužalota, tačiau automobilis visiškai sumaitotas. Ji prisėda šalikelėje, o kai atvykę medikai pradeda su ja kalbėti, ji visai nereaguoja.
Būdamas apmokytas medikas sako: “Linda? Linda? Linda? Ar jūsų vardas Linda? Ar jūs gyvenate Mičigane? Ar jūsų vyro vardas Tomas? Jis suploja rankomis prieš jos akis, ir sako: “Gerai, Linda, tu esi šoke. Tau viskas gerai. Mes tavimi pasirūpinsime.”
Taigi, kas įvyko? Lindos nėra. Jos pasąmonės išlikimo instinktas perėmė jos sąmonę, ją tiesiog atėmė. Ji pasislėpė viduje. Pasislėpė ne todėl, kad ji tai pasirinko, bet todėl, kad pasąmonė taip nurodė.
Tai kraštutinis pavyzdys, ką mintis daro manyje ir tavyje pastoviai ir kiekvieną dieną. Pasąmonė perima kontrolę ir diktuoja savo sprendimus dėl mūsų išlikimo. Tai gali veikti trumpam periode, bet ilgainiui tai tampa žalinga. Jūs neturite priėjimo prie jūsų sąžinės ir sąmonės aukščiausių galimybių, kadangi jūsų pasąmonė stengiasi dėl jūsų išlikimo.
Taigi, taip elgiasi pasąmonė, kada jūs vadovaujatės Išorės Dėsniais - ji palaiko jūsų gyvybę, net jeigu tai yra ne pats tinkamiausias būdas jūsų požiūriu, ir net gi jeigu tai įvyksta priverstinai.
Dauguma žmonių šiais laikais gyvena lengvo šoko būsenoje, ir jūsų pasąmonė dalinai perėmė jūsų sąmonės kontrolę. Taigi dabar, vietoj to, kad patirtumėte pasaulį toks koks jis yra, jūsų patirtys yra filtruojamos per iškreiptus lęšius, kur yra saugomi. Mintys ir jausmai, kurie yra valdomi tokios šoko būsenos bus visada neigiami.
Dar blogiau, jūsų išlikimo instinktyvi mintis jus privertė patikėti, kad jūs turite kontrolę, taigi jūs tikite, kad jūsų pasirinikimai iš tikrųjų yra jūsų ir yra visiškai pateisinami. Metaforiškai pasakius, jūs švaistote savo energiją tikėdami, kad žemė yra plokščia.
Taigi, kas bus, jeigu būdami tokioje būsenoje jūs norite išbandyti naują dietą ir pataisyti savo figūrą? ATSIPRAŠAU! Arba norite pradėti naują karjerą, darydami tai, kas jums patinka, arba norite tapti sėkmingesniu? NE! Arba norite atversti naują gyvenimo lapą ir pradėti naujus santykius, kad patirtumėte daugiau meilės, džiaugsmo ir ramybės. TO NEĮVYKS! Norite surašyti ant lapo kokių pagrindinių pasikeitimų norite savo gyvenime - BLOGAS ATSAKYMAS, AČIŪ UŽ ŽAIDIMĄ!
Kodėl? Todėl, kad kiekvienas iš šių sprendimų pareikalaus trumpalaikio skausmo ir ilgalaikio diskomforto. Kiekvienas pasiekimas to reikalauja. Bet yra kai kas, ko išlikimo instinktas nesugeba padaryti. Jis užprogramuotas taip: skausmas=pavojus=mirtis. Malonumas=gerai=laimė. Bet tai yra melas. Ilgainiui, jūsų pasąmonė susies skausmą su dieta arba su naujais jūsų užsiėmimais ir galiausiai jus privers suvalgyti pilną maišą sausainių, privers žiūrėti beprasmes televizijos laidas, privers vėl dirbti viršvalandžius darbe. Ji nukreips jus ten, kur yra trumpalaikis malonumas, arba ten, kur mažiau skausmo (įprotis arba priklausomybė).
Tačiau tai nėra jūsų kaltė! Pasąmonė perėmė jūsų priimamus sprendimus dėl jūsų atminties sutrikimo jūsų smegenyse ir nervų sistemoje, kuri išsivystė per tūkstančius metų. Jūs gimėte tai turėdami. Tai galioja visiems. Ir su kiekviena karta padėtis vis blogėja.
Tiesą pasakius, pats faktas, kad mes negalime nuosekliai daryti tai, kas mums geriausia, mūsų taip nevargintų, jeigu mes gyventume malonės sistemoje! Tai mus vargina, kadangi mes pasirinkome išlikimo sistemą!
Maždaug 3% žmonių gali gyventi, tikėdami, kas yra teisinga ir jiems geriausia. Dėl tam tikrų priežasčių, jie neturi pasąmoninių teršalų, kurių didžioji dalis žmonių turi. Jeigu jūs esate toje grupėje, jūs tai žinote, nes jūs galite mąstyti ir veikti pozityviai, ir, norėdami ką nors pakeisti, jūs neturite didelių sunkumų. Jūs pranokstate skausmą ir esate dažniausiai sėkmingas.
Apie visus likusius mus galima pasakyti, kad mes praradome gebėjimą sąmoningai daryti tai, ką mes žinome, kas mums yra geriausia, praradome gebėjimą atleisti sau, kad ir kaip stengtumėmės.
Išversta iš Alex Loyd'o knygos "The Memory Code".